Kaip tarša atkeliauja į Baltijos jūrą net iš tolimiausių Lietuvos miestelių?
Nesvarbu, gyvename pajūryje ar šimtus kilometrų nuo jo - kiekvienas mūsų naudojamės jūros teikiamomis dovanomis galbūt apie tai nė nesusimąstydamas. Lygiai taip pat, savo kasdieniais veiksmais galime pasirinkti, ar prisidėsime prie mūsų jūrą slegiančių problemų, ar prie jų sprendimo.
Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Dėl menko susisiekimo su Atlanto vandenynu Baltijos jūra yra gana uždara, vandenys atsinaujina kas 25-30 metų, todėl visa jūroje atsidurianti tarša joje pasilieka ilgam, keldama pavojų tiek žuvų populiacijoms, tiek deguonies, kuriuo kvėpuojame, gamybai, tiek saugiam poilsiui gaivinantis bangose. Nors daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų apsistoję toli nuo pakrantės ir prie jūros apsilanko nebent atostogų metu, prie taršos prisidėti ir taip pat ją mažinti gali kiekvienas - kadangi reikšminga jūrą pasiekiančių teršalų dalis atkeliauja iš namų ūkių.
Visuomenininkas, ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ vadovas Giedrius Bučas dalinasi tik neseniai supratęs, jog ir gyvendamas toli nuo jūros, gali daryti jai įtaką. „Niekada nemečiau į jūrą jokių šiukšlių, nepyliau chemikalų ir tuo didžiavausi. Pykau ant teršiančių laivų, pramonės, žvejų ir ūkininkų. Tada dar nenutuokiau, kad gyvendamas patogų gyvenimą, iš savo namų Kaune, prie teršiančiųjų prisidėjau ir aš pats. Nemaniau, jog viskas, kuo prausiuosi, plaunu namus, ką pilu į daržą, gėlynus, lysves, gali pasiekti upes bei galiausiai jūrą“, - sako jis.
Siekdami atkreipti dėmesį į Baltijos jūros būklę bei paskatinti visuomenę veikti, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda kviečia susipažinti su vienomis pagrindinių jūrą slegiančių problemų bei jų sprendimų būdais. Tą padaryti 2024-aisiais metais vyksiančios ekspedicijos vadovas siūlo jau dabar sekant šią tarptautinę iniciatyvą socialiniuose tinkluose (Facebook: Save the Baltic Sea) bei kviečia išvysti savo kurtą meninę instaliaciją „Jūra prasideda čia!“ Ši instaliacija keliaus po Lietuvą savivaldybių kvietimu, o artimiausiu metu ją pamatyti bus galima Trakuose, šalia vyksiančios Galvės ežero švarinimo akcijos rugsėjo 3 dieną.
Eutrofikacija arba kai dumblių pasidaro per daug
Didžioji šiandienos Baltijos jūros problema - maistinių medžiagų arba azoto ir fosforo perteklius. Šios medžiagos daugeliui pažįstamos kaip trąšų sudedamoji dalis ir būtent dėl jų vandenyje ima itin sparčiai augti dumblių kiekis - prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija.
Šio proceso metu, dėl itin padidėjusio dumblių kiekio vanduo praranda savo skaidrumą, o gilesniuose jo sluoksniuose ima trūkti deguonies. Ilgainiui jūroje vystosi negyvosios zonos - dideli, deguonies stokojantys plotai, kuriuose nelieka gyvybės: nei gyvūnų, nei augalų. Šiuo metu tokių zonų plotas Baltijos jūroje - didesnis nei visa Lietuvos teritorija.
Minėtosios trąšos, kurių perteklius iš netvaraus žemės ūkio per dirvožemį lengvai pasiekia upes bei jūrą - viena pagrindinių eutrofikacijos priežasčių. Tačiau reikšminga azoto ir fosforo junginių dalis atkeliauja ir iš namų ūkių: nepakankamai išvalytos nuotekos, pasiekusios vandens telkinius, per upes pasiekia Baltijos jūrą ir iš tolimų Lietuvos gyvenviečių.
Iš kur eutrofikaciją sukeliančios medžiagos atsiduria gyventojų namų ūkių nuotekose? Įvairūs azoto ir fosforo junginiai randami ne tik trąšų sudėtyje. Fosfatai - dažna buitinių ploviklių, skalbiklių ir valiklių sudedamoji dalis. Su į kriauklę ar unitazą nutekančiu vandeniu miestuose šios medžiagos vamzdynais keliauja į nuotekų valymo sistemas. Kartais tokiomis medžiagomis užterštas vanduo gyventojų netinkamai išleidžiamas ir per lietaus nuotekų groteles ar tiesiogiai į dirvožemį, ar vandens telkinius.
Net jei namų ūkių nuotekos atkeliauja į nuotekų valymo sistemas, šios ne visada pajėgios efektyviai išvalyti visą jas pasiekiančią taršą. Be to, egzistuoja gedimų ir avarijų pavojus - tą ryškiai parodė Liepojoje (Latvija) neseniai įvykusi ekologinė nelaimė, kuomet sugriuvus nuotekų valymo įrenginio sienai į jūrą pateko virš tūkstančio kubinių metrų nevalytų nuotekų. Taigi, taršos problemą svarbu spręsti nuo pat jos ištakų.
Nematomas plastikas jūroje ir organizmuose
Fosforo ir azoto perteklius - ne vienintelė Baltijos jūrą upėmis iš miestų ir miestelių pasiekianti tarša. Tyrimai rodo, kad Baltijos jūra yra itin užteršta mikroplastiku - plika akimi beveik neįžiūrimomis, mažesnėmis nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelėmis. Dalis jų susidaro yrant vandenyje atsidūrusioms plastiko šiukšlėms. Tačiau didžioji dalis Baltijos jūroje esančio mikroplastiko atkeliauja iš nuotekų.
Vienas pagrindinių mikroplastiko šaltinių - tekstilėje naudojamas sintetinis pluoštas. Skalbiant sintetinio pluošto drabužius, nuo jų atsiskiria smulkios mikroplaušų dalelės, kurios tampa skalbyklių nuotekų dalimi. Mikroplastiko dalelės taip pat neretai naudojamos kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje - pavyzdžiui, į kai kurių dantų pastų bei kūno šveitiklių sudėtį dedami smulkūs mikroplastiko žirneliai, atliekantys šveitimo funkciją.
Dėl savo mažo dydžio, pasiekusios nuotekų valymo sistemas, šios dalelės nėra pilnai pašalinamos iš vandens ir taip galiausiai atsiduria Baltijos jūroje. Prarytos jūros gyvūnų, mikroskopinės plastiko dalelės keliauja mitybos grandine, savo kelyje paveikdamos nuo mažiausių zooplanktono organizmų iki didelių ruonių - neaplenkdamos ir žmogaus. Nors apie jų poveikį organizmams dar žinoma nedaug, tyrimai rodo, kad šios sintetinės dalelės bei prie jų lengvai prikimbančios toksinės medžiagos gali turėti uždegiminį poveikį.
Pokyčiai Baltijos jūros labui - kiekvieno mūsų galioje
Šalia su namų ūkių nuotekomis atkeliaujančios taršos, visa, kas pasiekia dirvožemį ir nusėda į jo sluoksnius (trąšos, pesticidai), kas numetama pakelėse (nuorūkos), išverčiama pamiškėse (statybinės atliekos, elektronika), pakrantėse (pakuotės, maišeliai), ar paleidžiama į orą (balionai, žibintai), turi didelę tikimybę su lietaus vandenimis ir vėjo šuorais patekti į ežerus ir upes, o per upes galiausiai pasiekti jūrą.
Ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ komanda pabrėžia, kad belaukiant reikiamų sprendimų politikoje ir versle, būtent visuomenė turi galią imtis veiksmų čia ir dabar. „Paprasti kasdieniai veiksmai, tokie kaip gamtai palankesnės sudėties skalbiklių ir ploviklių naudojimas (be fosforo, fosfatų, gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių) daržovių pirkimas iš ekologinių ūkių, paprasčiausias drabužių skalbimas žemesnėje temperatūroje - visa tai jau yra judesys link pokyčio“, - sako ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas.
Būtent apie veiksmus, kurių gali imtis kiekvienas, bus kalbama visos ekspedicijos kampanijos metu. Keisti savo įpročius kviečia ir G. Bučo kurta instaliacija „Jūra prasideda čia!“, vaizduojanti įvairius iš namų ūkių atkeliaujančios taršos šaltinius. „Ties kiekviena instaliacijos dalimi norime suteikti žinių apie tai, kaip galime užkirsti šios taršos kelią link jūrą. Nereikia atsisakyti visko, užtenka bent truputį. Nes jūra prasideda čia - nuo kiekvieno asmeninio sprendimo galvoje, namuose, kieme, mieste. Tikiu, kad mums tikrai pavyks!“ - sako Giedrius.
Apie ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ daugiau skaitykite Save the Baltic Sea paskyroje Facebook soc. tinkle. Norėdami prisidėti prie ekspedicijos veiklos ar pasikviesti ekspedicijos iniciatorių su menine instaliacija „Jūra prasideda čia!“ į savo miestą, bendruomenę, kreipkitės el. paštu info@savebaltic.eu
„Išsaugokime Baltiją!" koordinacinės grupės informacija
Šaltiniai:
https://helcom.fi/wp-content/uploads/2021/10/Baltic-Sea-Action-Plan-2021-update.pdf
http://stateofthebalticsea.helcom.fi/pressures-and-their-status/eutrophication/
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0048969720324529#bb0015
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0269749122016670
https://www.science.org/doi/abs/10.1126/science.abe5041
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/liepojoje-ekologine-avarija-i-jura-pateko-didelis-kiekis-nevalytu-nuoteku-57-2087400
Informacija apie priimtą sprendimą Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinti saugomo gamtos paveldo objekto schemą
Informuojame, kad Trakų rajono savivaldybės administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 25 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 33 punktu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1E-9 „Dėl pasiūlymų dėl Trakų rajono savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo savivaldybės saugomais teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rekomendacijas rengiasi Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Trakų rajono savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų schemų patvirtinimo“ tvirtinti saugomo gamtos paveldo objekto schemą:
- Krakovskio akmeniui, esančiam žemės sklype, adresu Bokšto g. 22, Užugirio k., Trakų sen., Trakų r.
Gamtos paveldo objektų teritorijoms ir jų buferinėms apsaugos zonoms bus taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 5 skyriaus II ir III skirsniuose numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo įstatymas, Gamtos paveldo objektų nuostatai.
Kviečiame susipažinti su parengta gamtos paveldo objekto teritorijos ir jos buferinės apsaugos zonos schema.
Jeigu turite klausimų dėl savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų schemų kreipkitės į Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąją specialistę Inutę Neverovskienę tel.: 8 528 41250, el.p. inute.neverovskiene@trakai.lt .
Trakų raj. savivaldybė kartu su pirmąja ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ kviečia minėti JUDUMO SAVAITĘ dalyvaujant kūrybinėse eko - dirbtuvėse „Judėk. Mąstyk. Kurk“!
Europos judumo savaitė – tai kasmet organizuojama Europos miestų tvaraus judėjimo akcija, kuria Europos Komisija skatina gyventojus pamiršti savo automobilius ir persėsti ant dviračių ar į viešąjį transportą bei keliauti pėsčiomis.
Šiemet Europos judumo savaitės tema – „Bendrauk lengviau“, o šūkis „Judėk laisviau“.
Taigi skatindami judėti ir bendrauti daugiau – kviečiame kartu su tėvais, klasės draugais ar mokytojais vaikščioti gamtoje, stebėti ir aptarti joje slypinčius turtus – gamtines žaliavas, bei rinkti labiausiai patinkančias medžiagas, kurias panaudosite kūrybinių dirbtuvių metu! Tokiu būdu tapsite ne tik sveikesni, artimesni bet ir draugiškesni gamtai!
Kūrybinės dirbtuvės vyks rugsėjo 22 d., 10:00 – 11:00, nuotoliniu būdu.
Edukacija skirta 1-4 klasių mokiniams.
Registracija renginiui būtina: https://forms.gle/L2NhVehviYorvYNXA
BRĖŽIAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO GAIRĖS IKI 2027 M.
Dabar – pats geriausias metas Trakų rajono savivaldybės gyventojams išsakyti savo mintis apie atliekų tvarkymą. Jų atsakymai į anketos forma užduotus klausimus padės suprasti, kas savivaldybėje gyvenantiems žmonėms yra svarbu šioje srityje ir kurie artimiausių metų pokyčiai sulauks arba nesulauks visuomenės palaikymo.
Pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų, o sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. – toks siekis numatytas Aplinkos ministerijos parengtame 2021– 2027 m. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, kuriam jau pritarė Vyriausybė.
Vadovaujantis šiuo planu pradedami rengti Vilniaus regiono ir regiono savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai, nustatantys valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, projektuojantys naujos perdirbimo infrastruktūros poreikius, nacionalinės ir ES paramos kryptis.
Trakų rajono savivaldybės gyventojų nuomonė laukiama iki rugpjūčio 31 d. : Visuomenės apklausa
Gauti atsakymai bus apibendrinti rugsėjį numatomuose susitikimuose su savivaldybių atstovais, kuriems bus pristatyta esama regioninės bei atskirų savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos padėtis bei kylantys iššūkiai.
Antrajame planų rengimo etape bus formuluojami tikslai, uždaviniai ir užduotys, atitinkančios Valstybinio atliekų tvarkymo planą, atliekamos komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje prognozės, numatoma Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra bei įtaka įmokų už atliekų tvarkymą dydžiui ir kiti galimi poveikiai visuomenei bei aplinkai.
Visuomenės balsas čia bus taip pat svarbus. Gyventojai bus kviečiami susipažinti su galima atliekų tvarkymo sistemos plėtra, planuojamomis priemonėmis ir raginami teikti siūlymus.
Suformavus pagrindines atliekų prevencijos ir tvarkymo plėtros kryptis ir priemones, specialistai atliks Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūras ir supažindins visuomenę su siūlomais sprendiniais.
Vilniaus regioninio ir Trakų rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planus kartu su regiono savivaldybėmis rengia UAB VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) bei bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir „Jostra“.
Visa informacija, susijusi su projekto vykdymu, bus skelbiama interneto tinklapyje www.vaatc.lt skiltyje https://www.vaatc.lt/apie-bendrove/atliekos-2027/. Čia besidomintieji ras ir aktualią informaciją apie Regioninio plano projekto rengimo eigą, pagrindinius rezultatus bei visuomenės apklausas.
UAB VAATC ir Trakų rajono savivaldybės informacija
_____________________________________________________________________________________________________________________
Turite problemų dėl žaliųjų atliekų tvarkymo? - VAATC siūlo sprendimą!
Daržų ir sodų tvarkymo sezonas – tikras iššūkis sodininkams ir daržininkams, nes dažnas susiduria su žaliųjų atliekų tvarkymo problema. Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, negalima jų ir deginti, tad ką gi su jomis daryti?
Vienas iš galimų žaliųjų atliekų tvarkymo būdų – atvežti jas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. UAB „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) Vilniaus regione administruoja šešias tokias aikšteles https://www.vaatc.lt/aiksteles/. Lentvaryje, Trakų g. 1a esančioje aikštelėje, galima įsigyti iš į šią aikštelę pristatytų žaliųjų atliekų pagaminto komposto.
Žaliąsias atliekas taip pat galima paprastai kompostuoti ir patiems. Kompostas – nepakeičiama natūrali trąša kiekvienam sodui ar daržui ir jo per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai nei mineralinės trąšos, kompostas neturi neigiamo šalutinio efekto, palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose vietose – sulaiko drėgmę bei atstato nualintas dirvas. Kompostavimo metu organinės medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą, komposte vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau ir efektyviau.
Kompostavimui yra tinkamos daržovių ir vaisių atliekos, augalų liekanos, lapai, nupjauta žolė, smulkintos šakos, smulkintas popierius, medinės sodo atliekos, kiaušinių lukštai, arbatžolės, kavos tirščiai. Virtuvėje susidarančios bioatliekos puikiai tinka kompostui, nes jos yra kaip visavertis maistas kompostinėje skaidytojais dirbantiems mikroorganizmams.
Kad visas kompostavimo procesas vyktų tvarkingai ir naudingai, pravartu turėti kompostavimo dėžę. Kompostavimo dėžės namų ūkiams – papildoma priemonė maksimaliai sumažinti į buitinių atliekų konteinerius bei sąvartynus iškeliaujančių žaliųjų atliekų atliekų srautus. Jų modelių ir dydžių pasirinkimas yra didelis, todėl kiekvienas gali pasirinkti labiausiai tinkančią. Tokias dėžes nesunku pasigaminti ir patiems.
 |
|
Siekdama paskatinti kompostavimą, UAB „VAATC“, nuo gegužės 24 d., pradeda nemokamą kompostavimo dėžių dalinimą Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajono savivaldybių namų valdų savininkams. Projektas įgyvendinamas ES lėšomis bei vykdant Vilniaus regiono plėtros tarybos sprendimą. Dalinimui skirtų kompostavimo dėžių kiekis yra ribotas, patvirtintas tarybos sprendimu.
Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajono savivaldybių namų valdų savininkai, norintys gauti nemokamą kompostavimo dėžę, jau nuo gegužės 23 d. gali užpildyti rezervacijos formą esančią internete www.vaatc.lt/kompostine.
Gavus rezervacijos patvirtinimą, kompostavimo dėžę galima bus atsiimti UAB „VAATC“ administruojamose Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Ukmergės ir Vilniaus rajono savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, rezervacijos patvirtinime nurodytu adresu. Dalinimui skirtų kompostavimo dėžių kiekis yra ribotas, tad paskubėkite.
 |
|
Daugiau apie kompostavimą sužinosite www.vaatc.lt/kompostavimas
Projektas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ finansuojamas Europos Sąjungos paramos ir VAATC lėšomis.
Rūšiavimas ofise: 4 principai, kurie organizacijai padės laikytis tvarumo
Jei namuose rūšiuojantys atliekas teigia 9 iš 10 gyventojų, atliekų rūšiavimas darbo aplinkoje tebekelia iššūkių. Dalyje organizacijų iki šiol yra neįdiegta rūšiavimo infrastruktūra. Kitur tvarumo principams priešinasi kolegos, iš tingulio ar nežinojimo plastiko pakuotes metantys kartu su organinėmis šiukšlėmis. VšĮ „Gamtos ateitis“ ekspertai dalijasi, kaip rūšiavimą paversti visos darbo komandos įgūdžiais.
Tvirtas organizacijos apsisprendimas
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė sako, jog rūšiavimas prigyja organizacijoje tuomet, kai darbuotojai mato, jog tai – ne vienadienė iniciatyva ar prie organizacijos kultūros „pritemptas“ projektas.
„Darbuotojai nori tikrumo, jie nori žinoti, jog tvarumas – tai ne vartotojų išreikalauta ar vieno iš vadovų sumanyta iniciatyva, kuri užges, kai tik organizacijai atsiras svarbesnių užduočių. Atliekų rūšiavimas prigis darbo aplinkoje tuomet, kai tai taps organiška visos įmonės kultūros dalimi. Tai reiškia, jog pastačius rūšiavimo šiukšliadėžes, žmonių įgūdžiai savaime nesikeis. Organizacija turi kvėpuoti tvarumo idėjomis – tiek tiesioginėje jos veikloje, tiek administracinėse funkcijose“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Darbuotojų įgūdžiams įtaką darys tik tokie organizacijos veiksmai, kurie aiškiai rodys, kad tvarumo idėjos į įmonę atėjo ilgam. D. Ramanauskaitė priduria, kad dalį darbuotojų tai įkvėps pokyčiams, o kiti, matydami, kad nėra kitos išeities, prie jų prisitaikys.
Emociškai motyvuojanti ir įtraukianti kultūra
Nors esame linkę manyti, kad visus sprendimus priimame racionaliai, iš tiesų sprendimų priėmimo procesas yra atvirkštinis: apsisprendžiame vedini emocijų ir jausmų, ir vėliau tuos sprendimus patys sau pateisiname racionaliais argumentais.
„Tai paaiškina, kokia turi būti organizacijos komunikacija darbuotojams apie atliekų rūšiavimą. Argumentai apie plastiko salas vandenynuose nebus paveikūs tol, kol nebus apjungti su emocine žinute. Tokios komunikacijos ruošimas reikalauja įdirbio ir organizacijos kultūros pažinimo. Žinodami, kuo ir kaip kasdien gyvena darbuotojai – tiek darbe, tiek namuose – galime į juos kreiptis žinutėmis, kurios juos įtraukia asmeniškai“, – iš patirties sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.
Teigiamų emocijų keliantį asmeninį įsitraukimą galima sukurti kviečiant darbuotojus dalintis idėjomis savo idėjomis. Tokią praktiką taikančių organizacijų pavyzdžiai rodo, jog žmonės siūlo praktiškas ir lengvai įgyvendinimas idėjas. Pavyzdžiui, vietoj popierinių rankšluosčių virtuvėlėje naudoti medvilninius, naudotis daugkartiniais kelioniniais puodeliais komandiruotėse ar pakartotinai naudoti atspausdintus popieriaus lapus.
- Ramanauskaitė priduria, kad vienas iš VšĮ „Gamtos ateitis“ klientų yra įsteigęs fondą darbuotojų idėjų įgyvendinimui. Darbuotojai kasmet teikia idėjas, planuoja jų įgyvendinimą ir konkuruoja teigdami idėjas fondui.
Nusiteikimas tobulėti ir pilotinių projektų taikymas
Kitas svarbus veiksnys, diegiant tvarumo principus – tai nusiteikimas, jog nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Kol bus atrastas organizacijai tinkantis tvarių darbo principų receptas, teks eksperimentuoti, klysti ir pradėti iš naujo.
„Todėl geriausia, jei organizacija, apsisprendusi funkcionuoti tvariai, imtųsi pilotinių projektų. Pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą įdiegtų viename padalinyje konkrečiam laikotarpiui. Tai padėtų surinkti grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų ir pagal jį patobulinti rūšiavimo infrastruktūros bei kultūros diegimą visoje organizacijoje. Šiuo atveju yra svarbi ir kita pilotinio projekto pusė – darbuotojai yra asmeniškai įtraukiami į visos organizacijos kultūros kūrimą. Juos tai stipriau motyvuoja. Gali būti, kad projekto metu išsigrynins ir tie darbuotojai, kurie gali tapti rūšiavimo „advokatais“ savo darbo komandose“, – priduria Diana Ramanauskaitė.
Rūšiavimo žaidybinimas
Tvarumo ekspertai yra nustatę, kad atliekų rinkimo ir perdirbimo procese pritaikę žaidybinius (angl. gamification) principus, galime tikėtis triskart didesnio žmonių įsitraukimo. Žaidybiniai sprendimai sukuria trūkstamą grandį – sąsają tarp faktų žinojimo ir iš to kylančią elgseną. Kitaip tariant, jie sukuria emociją ar jausmą, kuris žmogų paskatina elgsenos pokyčiui.
„Pagrindinė priežastis, kodėl ofise, kuriame jau yra rūšiavimo infrastruktūra, darbuotojas sausainių pakelio neišmes į popieriaus atliekų konteinerį, yra paskatinimo stoka. Kai mes atliekame teisingą, bet pastangų reikalaujantį veiksmą, tikimės kitų įvertinimo. Psichologai teigia, jog už mūsų motyvaciją atsako seniausiai susiformavusios smegenų dalys, kurios impulsyviai reaguoja į akimirksniu patiriamą pasitenkinimą. Tad paprastai kalbant, rūšiuojantiems darbuotojams reikia nematerialių „prizų“, – šypsosi D. Ramanauskaitė.
Tą patvirtina ir mokslas: nors iki šiol ieškoma atsakymų, kaip žmones įtraukti į reguliarų atliekų rūšiavimą, mokslininkai teigia, kad neišsiversime be grįžtamojo ryšio, apdovanojimo ir pasiekimų skaičiavimo.
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė priduria, kad rūšiavimo įžaidybinimas organizacijoje priklauso nuo jos kultūros, poreikių ir išradingumo. Ji dalijasi keliais pavyzdžiais: ofise suburti dėl rūšiavimo rungtyniaujančias komandas, aktyviausias iš jų apdovanoti įdomia veikla ar bendrais penktadienio pusryčiais.
VšĮ „Gamtos ateitis“ patarimai tvariam ir atliekas rūšiuojančiam biurui
- Naudokitės daugkartinio naudojimo kavos puodeliais tuomet, kai kavą įsigyjate išsinešimui;
- Pamėginkite daugkartinio naudojimo dėžutes pietums, kuriuos įsigyjate išsinešimui;
- Rodykite pavyzdį kolegoms ir pakartotinai spausdinkite ant jau atspausdintų lapų;
- Prie rūšiavimo konteinerių pakabinkite kuo aiškesnes instrukcijas dėl rūšiuojamų pakuočių;
- Pasirūpinkite konteineriais, ant kurių sienelių atliekų tvarkytojas pateikė rūšiavimo instrukciją;
- Dalinkitės gerąja praktika su kolegomis, tarkitės, kur mesti rečiau pasitaikančias pakuotes – taip visi mokysitės naujų įgūdžių;
- Jeigu turite nerūpestingus kolegas, kurie nesirūpina tvarka ir rūšiavimu, nustebinkite juos sutvarkydami jų darbo vietą;
- Išsirinkite greta ofiso esantį kiemą, parką ar kitą prišiukšlintą teritoriją ir drauge ją išvalykite;
- Kartą metuose minėkite tvarumo dieną ofise;
- Dalinkitės ir rinkite kolegų idėjas, kokius tvarumo principus būtų galima įdiegti ofise.
Lietuvių laukia pokyčiai atliekų tvarkymo srityje. Egzaminas padės jiems pasiruošti
Tikriausiai niekas neabejoja – atliekų rūšiavimas teikia visapusišką naudą, tačiau augančios atliekų tvarkymo kainos ne visuomet maloniai stebina gyventojus. Didėjanti mokestinė našta – ne tik bendrai rinkoje augančių kainų pasekmė, bet ir pačių gyventojų atsakomybė.
Investicijos į atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimą yra būtinos, tačiau jos neturi jokios prasmės, jei pačių gyventojų suvokimas ir sąmoningumas nesikeičia. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius pusiau juokais, pusiau rimtai sako turintis ir gerų, ir blogų žinių: bloga – kainos auga ir atliekų tvarkymo srityje taip pat, gera – atliekų tvarkymo sektoriuje galime tai valdyti, jei imsimės pokyčių – ne tik suprasime rūšiavimo naudą, bet ir ugdysime sąmoningumą kasdienėje vartojimo kultūroje.
„Mes pamirštame, kad kuriama atliekų tvarkymo infrastruktūra tėra įrankis, o tikrasis raktas į tikslą – žmonių sąmoningumas. Infrastruktūros sukūrimas suteikia gyventojams galimybę efektyviau rūšiuoti atliekas, tačiau ar ta galimybe gyventojai iš tiesų pasinaudos, priklauso tik nuo jų pačių. Kita vertus, rūšiavimas tėra sukuriamos blogybės pasekmių mažinimas. Kalbėdami apie rūšiavimą, pamirštame tikrąsias priežastis, kodėl mums to reikia. Pavyzdžiui, naujausiais Atliekų kultūros indekso duomenimis vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta net 63,6 kg maisto atliekų, kas neišvengiamai reikalauja rūšiavimo, o kartu ir tam skirtų investicijų. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet atliekų tvarkymo sėkmė slypi atliekų nesusidaryme “, – sako T. Vaitkevičius.
Gyventojams žinių apie rūšiavimą vis dar trūksta
VAATC vadovas neslepia: nors situacija šalyje po truputėlį gerėja – auga vartojimo kultūra, atliekas gyventojai rūšiuoja atsakingiau, – tačiau sąmoningumui augti dar yra vietos. Viena iš sąmoningumui augti būtinų prielaidų – žinios.
Visi puikiai žinome, kad plastikas, stiklas ir popierius turi savo atskirus konteinerius, o visa kita keliauja į bendrųjų atliekų konteinerius. Tačiau ar galėtumėte nesudvejoję atsakyti, kur mesti kartoninę dėžutę nuo picos, kuri užsiteršusi riebalais ir maisto likučiais? Kur pilti aliejaus likučius ar mesti plastikinį aliejaus buteliuką? Galų gale – ar kada nors susimąstėte, kodėl apskirtai mūsų šalyje susidaro tiek daug atliekų ir didelė dalis jų vis dar keliauja į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbama ir pakartotinai panaudojama?
Žinias gilinti ir pasitikrini kviečia „Atliekų kultūros“ egzaminas
Projektas „Atliekų kultūra“ jau ketvirtus metus skatina gyventojų sąmoningumą tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse. Šie metai – ne išimtis, tačiau juos pasitinkame su dar daugiau iššūkių, naujomis ir jau pamėgtomis iniciatyvomis. Viena jų – trečią kartą organizuojamas „Atliekų kultūros“ egzaminas, kuris šiais metais vyks balandžio 28 dieną.
„Norime, kad gyventojai patys prisidėtų prie gražesnės, švaresnės ir saugesnės aplinkos, tačiau akivaizdu, kad nepakanka vien tik raginti gyventojus rūšiuoti atliekas ir mesti jas į tam skirtus konteinerius. Esame įsitikinę, kad situacija keisis tik tuomet, kai visi gyventojai nuo moksleivio iki senjoro žinos daugiau, supras tikrąją rūšiavimo naudą – kodėl taip turėtų elgtis ir kokia viso to prasmė“, – sako T. Vaitkevičius.
Testo forma pasitikrinti savo žinias apie atliekų prevenciją, tvarkymą, rūšiavimą ir jų perdirbimą praėjusiais metais panoro daugiau nei 14 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Didžiausią aktyvumą pademonstravo švietimo ir ugdymo įstaigos – renginyje savo žinias tikrino net 252 mokyklų moksleiviai.
VAATC vadovas tikina, kad pagrindinis egzamino tikslas – ne varžymasis dėl įvairių prizų, kurių, beje, šiame konkurse netrūksta. Svarbiausia – suteikti galimybę žmonėms patikrinti savo turimas žinias bei praplėsti jas nauja, aktualia informacija, supažindinti su atliekų tvarkymo pokyčiais ir jų nauda.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad egzamino dalyviai bus suskirstyti į amžiaus grupes ir moksleiviai spręs jiems specialiai parengtus testus, T. Vaitkevičius tikisi, kad jau tradicija tampantis egzaminas atkreips ir ugdymo programų rengėjų dėmesį.
„Tikrai netrūksta mokytojų, kurie savarankiškai integruoja atliekų kultūrą į mokymosi programą ir skiria savo asmeninį laiką tam, kad rodytų pavyzdį jaunajai kartai. Tačiau tam, kad pakeistume situaciją, nepakanka tik gerų pavienių žmonių norų. Mokomųjų dalykų daug, laiko trūksta, todėl norint, kad atliekų kultūra taptų pilnaverčiu ugdymo dalyku, reikalingi atitinkami sprendimai ir švietimo sistemoje“ – teigia VAATC vadovas.
Švietimo tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse bei rūpinimosi savo aplinka būtinumą pabrėžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Tai, kaip mes elgiamės su nereikalingais daiktais, atlikusiomis pakuotėmis, lemia kokioje aplinkoje mes gyvensime rytoj. Mums visiems patinka švarūs namai, gražūs daiktai, estetiška aplinka. Pažinkime, kaip prie to prisidėti patiems kasdienybėje, neužteršiant savo ir kitų aplinkos".
Daugiau informacijos apie Egzaminą – jo interneto puslapyje egzaminas.atliekukultura.lt. Šiame puslapyje rasite ir žinyną, padėsiantį pasirengti Egzaminui.
VAATC organizuojamą renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Šiaulių RATC.
Kalėdų paliekamas pėdsakas: per 3 šventines dienas kiekvienas mūsų sugeneruoja 650 kg CO² emisiją
Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos.
Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis
„Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.
Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per šventes keliaudami, pakuodami dovanas, puošdami eglutes ir vakarieniaudami. Bendrą vaizdą galime susidaryti tik iš pavienių skirtingose šalyse surinktų duomenų, kurie, deja, nėra džiuginantys.
„Visgi yra ir geroji pusė – žinodami, kokią žalą aplinkai darome per šventes ir planuodami savo asmeninius naujųjų metų tikslus, į juos galime įtraukti ir siekį mažinti aplinkai daromą poveikį. Įsipareigoti pokyčiams turi ne tik įvairios pramonės šakos, bet ir kiekvienas mūsų“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Britų kalėdinių vakarienių pėdsakas prilygsta 240 mln. kilometrų kelionei automobiliu
Dar prieš gerą dešimtmetį Mančesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje dėl vidutinės kalėdinės vakarienės į aplinką išskiriama 20 kg anglies dvideginio emisijos. 60 procentų šio pėdsako sudaro vakarienei kepamo kalakuto gyvavimo ciklas.
Visos šalies mastu britų kalėdinės vakarienės „sugeneruoja“ 51 tūkst. tonų CO² emisijos – tiek pat, kiek pėdsako paliktume automobiliu nuvažiavę 240 mln. kilometrų arba 300 kartų nuvažiavę iki Mėnulio ir atgal.
Mokslininkų teigimu, tokį pėdsaką palieka 8 žmonių vakarienė, kurią sudaro keptas ir kimštas kalakutas, keptos bulvės ir daržovės, spanguolių padažas ir kiti įprasti užkandžiai. Vertinant vakarienės patiekalų sudaromą taršos pėdsaką, buvo atsižvelgiama į visus maisto pramonės etapus: kalakuto ir daržovių auginimą, maisto saugojimą, vartotojų apsipirkimą, patiekalų gamybą namuose ir po jos susidarančias atliekas.
Kiti pėdsaką paliekantys atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai
Kitą šventinio „pėdsako“ dalį sudaro mūsų mėgstami atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai. 1,3 kg pakavimo popieriaus gamyboje sugeneruojama 3,5 kg anglies dvideginio, o papildomą taršą sudaro popieriaus išvežiojimas į pardavimo vietas.
Ekseterio universiteto tyrėjų teigimu, vieno kalėdinio atviruko siuntimas paštu į aplinką išmeta 140 g anglies dvideginio. Į šią vertę nėra įskaičiuotas kalėdinio atviruko gamybos paliekamas pėdsakas.
Žinant, kad vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln., taršos poveikis yra didžiulis. Mūsų maži šventiniai džiaugsmai aplinkai kainuoja milžinišką taršos apkrovą.
Ką galime keisti savo kasdienybėje?
„Pradėti verta nuo mažų žingsnių – negaminti daugiau maisto nei reikia ne tik per šventes, bet ir ištisus metus. Verta susimąstyti, ar tikrai kasdien ir per šventes turime naudoti mėsos patiekalus – būtent mėsos pramonės paliekamas pėdsakas yra didžiausias. Buityje ir šventėse atsisakyti sunkiai perdirbamų puošmenų – blizgučių, girliandų, lempučių, vaikų gimtadienių šventinių atributų iš plastiko ar popieriaus“, – apibendrina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.
Ji priduria, kad popierinius atvirukus visų švenčių proga galime keisti elektroniniais. VšĮ „Gamtos ateitis“ per šias žiemos šventes žmones kvietė naudotis specialiai šiuo tikslu sukurtais skaitmeniniais kalėdiniais sveikinimais ir pamažu atsisakyti įprastų popierinių.
Apie „Gamtos ateitis“
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
Pradėkime ruoštis šv. Kalėdoms tvariai ir iš anksto!
Kviečiame Trakų raj. bendruomenės narius, šeimas, draugų kompanijas ir visus, norinčius pasiruošti gamtai draugiškoms Kalėdoms, dalyvauti Trakų raj. savivaldybės bei aplinkosauginės iniciatyvos “Kita forma” organizuojamuose nemokamuose, gamtai draugiškuose kūrybiniuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu “Kalėdos Trakuose kitaip '21”!
Jų metu ruoškitės laukiamiausiai žiemos šventei aplinkai draugiškais būdais, remdamiesi tvarios aplinkos ir tvaraus gyvenimo būdo principais, mažindami prieššventinį, skubėjimo iššauktą vartotojiškumą, bei susidarančių atliekų kiekį!
Kartu su šeimos nariais, draugais, kolegomis kviečiame kurti šeimos advento kalendorių bei kalėdinį vainiką, naudojant antrines žaliavas ir namų aplinkoje bei gamtoje randamas medžiagas!
Pirmosios kūrybinės dirbtuvės - jau lapkričio 25 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu.
Registracija edukacijai - būtina: https://forms.gle/ntmxcdnPXQbBhFBDA
Projektas "Kalėdos Trakuose kitaip '21" kviečia Trakų raj. bendruomenių narius, šeimas, draugus, kolegas ir bendraminčius į paskutinįjį kūrybinį užsiėmimą, kurio metu kartu pasigaminsime kalėdinį vainiką!
Kūrybinis užsiėmimas vyks gruodžio 2 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu!
Renginys nemokamas, skirtas Trakų raj. bendruomenėms, registracija į jį - būtina: https://forms.gle/iUNaeSo8YgmKqTSB6
