Trakų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės (spalio mėnesio) prasidės naujas 2019–2020 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo). Praėjusio 2018–2019 metų gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruota 49 677 gripo atvejai, iš kurių 26 atvejai baigėsi mirtimi.
2019–2020 m. gripo sezonui numatyta gripo vakcina
Valstybinė ligonių kasa pranešė, kad 2019–2020 m. gripo sezonui valstybės lėšomis rizikos grupių asmenų skiepijimui numatyta kiek daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės sezoninio gripo vakcinos dozių. 2018–2019 m. gripo sezonui buvo nupirkta virš 131 tūkst. trivalentės gripo vakcinos dozių. Praėjusio 2018–2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje valstybės lėšomis pasiskiepijo 127 708 tūkst. gyventojų. VLK duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos vakcinos Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.
Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. 2019–2020 metų šiaurės pusrutulio gripo sezonui PSO ir Europos Sąjungos Ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) rekomenduoja keturvalentę vakcinos sudėtį, atitinkančią:
- an A/Brisbane/02/2018 (H1N1)pdm09-like virus;
- an A/Kansas/14/2017 (H3N2)-like virus;
- a B/Colorado/06/2017-like virus (B/Victoria/2/87 lineage).
- B/Phuket/3073/2013-like virus
Kas gali pasiskiepyti nemokamai?
Valstybės lėšomis skiepijami rizikos grupėms priskiriami asmenys, t. y.:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai);
Patenkantiems į rizikos grupę asmenims vakcinos kompensuojamos.
Kas yra gripo sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Vakcina nuo gripo gaminama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, jos efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu. Vakcinacijai yra naudojamos saugios ir efektyvios, kiekvienais metais atnaujinamos vakcinos, kurios sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70–90%. Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėnesio.
Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Mitai apie vakcinas
Populiariausias ir absurdiškiausias mitas – skiepai sugriauna imunitetą. Priešingai, skiepai sukuria specifinį imunitetą, greitai ir veiksmingai apsaugantį nuo konkrečios ligos. Kuo daugiau žmogus gauna skiepų, tuo labiau apsaugotas nuo įvairių susirgimų.
Atkakliai plinta mitas, jog pasiskiepijus nuo gripo, juo susergama, nes užsikrečiama. Norime atsakingai užtikrinti, kad gripo viruso šiuolaikiniuose skiepuose nėra – juose yra tik viruso dalelės. Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vakcinas, kurios sukelia žmogaus imuninės sistemos atsaką ir organizmas PATS sukuria ginklus prieš viruso dalelę – antikūnus. Jei į organizmą patenka tikras virusas – jie sėkmingai su virusu kovoja. PSO konstatuoja, kad skiepų pagalba sumažinus tam tikrų užkrečiamų ligų dažnumą, ypač išsivysčiusiose šalyse, išaugo dvejonių dėl galimų šalutinių poveikių.
Melagingi ar nepagrįsti gandai dėl vakcinų saugumo gali kelti grėsmę šalies imunizacijos programai, to kaina bus žmonių gyvybės.
Informuojame:
Kad būtų sumažinta šalutinių poveikių tikimybė, sukurtas skaidrus, mokslu paremtas procesas (Europoje jį prižiūri Europos vaistų agentūra (EMA), Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba). Vakcinos tiriamos, gaminamos ir vartojamos, remiantis tarptautiniu lygiu patvirtintais standartais. Pradėjus vartoti vakcinas rinkoje užtikrinama jų saugumo priežiūros sistema, operatyviai išanalizuojami ir įvertinami bet kokie pranešimai dėl vakcinacijos ir vakcinų šalutinių poveikių. PSO 1999 metais sukūrė Pasaulinį patarėjų komitetą dėl vakcinų saugumo (angl. Global Advisory Committee on Vaccine Safety), į kurį įtraukė geriausius pasaulio nepriklausomus ekspertus. Informacija apie vakcinų saugumą grindžiama kompetentingų tarptautinių ir nacionalinių įstaigų oficialiais pranešimais bei rekomendacijomis.
Žmonija padarė didelę pažangą sveikatos bei ligų prevencijos srityje ir imunoprofilaktika yra svarbi šios pažangos dalis. PSO skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone, ypač rizikos grupių asmenims. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Trakų visuomenės sveikatos biuro informacija
