10 mėnesių, 500 dalyvių ir 1,5 mln. sagų – šie skaičiai apibendrina žurnalistės, menininkės Lilijos Valatkienės inicijuotą projektą „Saga apie Lietuvą“, kurio epicentre – lietuvių emigracijos istorija.
2019 m. rugsėjo 19 d. šis projektas buvo pristatytas sostinės gyventojams ir svečiams, o spalio 25 d. 17 val. – Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“.
Projektą įkvėpė problema
Atėjusieji į „Fojė“.galeriją išvys dviejų dalių ekspoziciją: 32 fotografijas iš menininkės L. Valatkienės ciklo „Neparadinė Lietuva“ ir iš daugybės sagų sukurtą instaliaciją, kurioje – ne vienas akį traukiantis objektas: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, medaus korių principu sukurtas migracijos žemėlapis, įspūdingas, kažkada vieno lito nominalo vertės kupiūrą puošęs rašytojos Žemaitės portretas ir net „upė“, kurioje galima semti, skaičiuoti ir žaisti su sagomis.
„Didžioji dalis mano ankstesnių darbų, pasitelkiant fotografiją ir pasakojimą, dėmesį sutelkdavo į senąją Lietuvos istoriją, jos asmenybes, atminimą bei poveikį tautos tapatybei. Šis projektas tyrinėja bene aktualiausią šiandienos Lietuvos problemą – gyventojų emigraciją, o jo pagrindine komunikacijos priemone tapo paprasta herojė – saga“, – apie kūrybinį sumanymą pasakoja menininkė.
Projekto pavadinimas – „Saga apie Lietuvą“ taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Viena žodžio „saga“ reikšmių atkeliavusi iš senovės skandinavų kalbos – taip buvo apibūdinamas literatūrinis žanras – savotiškas prozos stiliumi parašytas realistinis epas. „O įgyvendinant šį projektą, tokia mintis ir buvo: sukurti kūrinį apie tris mūsų tautos emigracijos bangas“, – sako L. Valatkienė.
Viršijo visus lūkesčius
Pagrindinė projekto idėja buvo surinkti 1 mln. 350 tūkstančių sagų – tiek, kiek Lietuvos gyventojų per 29-erių metų Nepriklausomybės laikotarpiu paliko savo šalį. Ir nors tai planuota padaryti per kelerius metus, tikslą pavyko pasiekti bei gerokai viršyti vos per pusmetį.
„Mano draugė, projekto partnerė Vilniaus audinių salono „Optima Forma“ vadovė Reda Jacikevičienė paskelbė apie sagų rinkimo akciją uždaroje socialinių tinklų grupėje „Siūkime kartu“, žinią pasidalijome savo asmeniniuose fb ir tokiu būdu atsiliepė tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir vienkiemių. Tai – viršijo visus mano lūkesčius“, – pasakoja projekto autorė, pridurdama, kad žinia apskriejo pasaulį žaibišku greičiu, o tai liudijo užplūdę sagų siuntiniai – ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kitų šalių.
Iš viso projektui įgyvendinti surinkta 1,5 mln. sagų, iš kurių meninius objektus kurti padėjo Trakų neįgaliųjų užimtumo centro, Radviliškio neįgaliųjų draugijos žmonės, prie kurių taip pat sparčiai jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir net iš emigracijos sugrįžę Lietuvos piliečiai. Prie projekto žymiai prisidėjo Trakų, Trakų Vytauto Didžiojo, Aukštadvario, Onuškio Donato Malinausko gimnazijų moksleiviai, Trakų jaunimo atvira erdvės, Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus darbuotojai, projektą padėjo vykdyti Trakų kultūros rūmai.
„Be to, daugelyje šalies miestų vis atsirasdavo šios idėjos ambasadorių, kurie padėjo surinkti sagas, pasakojo visiems apie patį sumanymą ir kitaip prisidėjo prie projekto sėkmės“, – neslepia L. Valatkienė. Jos skaičiavimu, iš viso sagas siuntė, rinko, skaičiavo, vežė, siuvo ir įvairiais darbais prie projekto sukūrimo prisidėjo apie 500 dalyvių – ir asmenų, ir organizacijų.
Nors šiuo meniniu sumanymu nebuvo siekiama jokių rekordų, tačiau dabar aiškiai matyti, kad kūrybiniame projekte dalyvavusių žmonių ir surinktų sagų skaičiai prašosi užregistruojami agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygoje.
Emigraciją rekomenduoja „pačiupinėti“
Lilija Valatkienė pasakoja, kad projektas viršijo jos lūkesčius ir turinio prasme, nes parodė, kokia gali būti galinga ir susitelkusi, nors ir po pasaulį išsiblaškiusi tauta.
„Labai tikiuosi, kad tą emigracijos mastelį pajus kiekvienas, atėjęs pasižiūrėti į šią instaliacijos iš sagų visumą, nes viena yra pliki skaičiai statistinėse lentelėse, o kita – įvaizdintas reiškinys“, – sako menininkė, pabrėždama, kad „pačiupinėti emigraciją“ itin rekomenduotina žmonėms, priimantiems sprendimus mūsų valstybėje: parlamentarams, Vyriausybės nariams ir net naujajam Prezidentui.
Parodos vernisažą spalio 25-ąją „Fojė“ galerijoje papildys ir kultūrologo Vytauto Jono Juškos paskaita-diskusija apie Lietuvos Respublikos Konstituciją emigracijos fone.
FAKTAI IR SKAIČIAI
- 1,5 mln. – tiek iš viso surinkta ir panaudota sagų projekte „Saga apie Lietuvą“;
- 1,35 mln. – tiek Lietuvos gyventojų per Nepriklausomybės laikotarpį emigravo į kitas šalis;
- 500 – tiek iš viso dalyvių prisijungė prie Lilijos Valatkienės projekto;
- 10 – per tiek mėnesių pavyko surinkti projekto instaliacijai reikalingą sagų skaičių ir sukurti meninius objektus;
- 3 – tiek sagų, patikėtų projekto autorei iš JAV gyvenančių lietuvių, drąsiai gali vadintis muziejinėmis vertybėmis: tai – Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos saga, lietuvybės puoselėtojo, kunigo prof. Stasio Ylos saga ir Maironio dukterėčios Danutės Lipčiūtės-Augienės vaikystės paltuko saga, kurią neabejotinai yra segęs ir jos dėdė;
- Aktyviausiai sagas rinko Punsko (Lenkijos Respublika), Plungės, Panevėžio, Kauno, Šilutės, Mažeikių, Radviliškio ir Trakų miestai;
- Daugiausia surinkta baltos, juodos ir rudos spalvos sagų;
- Didžiausią vieną sagų siuntinį atsiuntė Mažeikių gyventojai: jame buvo surinkta per 65 tūkstančius sagų;
- Projektas „Saga apie Lietuvą“ jau turi savo ekspozicinių kelionių planą: iš Vilniaus atvykęs į Trakus keliaus į Kauną, o iš laikinosios sostinės pasieks Mažąją Lietuvą, Šilutę.
Ramunė Vaičiulytė
