Salomėja Nėris (1904–1945) – tragiško likimo poetė, pasiekusi meno aukštumų. Tačiau S. Nėries duoklės komunizmo propagandai atidavimas meta dėmę jos asmenybei ir kūrybai, todėl šiais laikais poetė dažnai yra mūsų teisiama... Apie tai diskutavome antrajame Rūdiškių bibliotekos Skaitytojų klubo susitikime.

Perskaitę Aldonos Ruseckaitės romaną apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“, galime geriau suprasti poetės gyvenimą ir kūrybą, todėl skaitėme romano ištraukas: „Niekas šiandieną nepasakys, kas tuomet virė jos dūšioje, kas kunkuliavo mintyse, kas suformavo tokias pažiūras, tokį nepagrįstą tikėjimą, kad tik socializmas gali žmogų padaryti laisvą ir laimingą? Kad Sovietų Sąjunga visų darbo žmonių rojus? Turbūt niekas nežinojo tikrosios tiesos, nepažino Sovietų Rusijos gyvenimo, jo sudėtingų peripetijų, žiaurumo ir skurdo... Iš toli atrodė kažkas itin patrauklaus, teisingo, lygybės principais sukurto“, – rašė rašytoja. – „Kita vertus, kodėl jūs norite atimti iš Salomėjos įsitikinimus, pažiūras, supratimą, viską palikime jos atsakomybei ir sąžinei... tuo metu buvo tokie laikai.“

Knygos pabaigoje rašytoja A. Ruseckaitė rašė: „Iš pradžių neplanavau šio teksto spausdinti, nes pajudinau pavardes ir asmenis, įvykius, įlindau į sudėtingas situacijas. Bet, antra vertus, pagalvojau – kol mes ramiai neišvalysime žaizdų, kol jų neapraišiosime, kol neištarsime garsiai nemalonių tiesų, mūsų praeitis tik pūliuos ir niekada neišgis...“

Klubo skaitytojai diskutavo apie tuos laikus, apie poetę Salomėją Nėrį, jos nelengvą gyvenimą, karą. Tačiau mūsų Skaitytojų klubo nariai myli poetės kūrybą, noriai skaitė pasirinktas jautrias eiles apie gamtos grožį, jaunystės svajones, apie pasiilgtos tėvynės ilgesį, netektį, atgailą, meilę ir mirtį, kraupią karo realybę.

Popietę baigėme klausydamiesi dainų, parašytų pagal Salomėjos Nėries eiles, ir patys draugiškai sudainavome: „Lauk manęs“, „Jaunystė“ ir kt. Su gera nuotaika išsiskirstėme iki kito karto.

Nijolė Vėlyvienė

Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vyr. bibliotekininkė