Baltos lankos – juodos avys, kas išmano – tas jas gano? Taip skamba visiems gerai žinoma mįslė. O ir įminti ją visai nesunku – tai raštas. Tačiau vakar į biblioteką atėjusios ,,Moterų klubo“ narės nesimokė įprasto rašto, o susitikimo metu iš vilnos mėgino velti pirties kepures.

Vilna neatsiejama nuo senovės lietuvių kasdienio gyvenimo, o veltiniai buvo naudojami labai šaltomis žiemomis. Veltinis – viena iš seniausių tekstilės technologijų. Jau nuo seno žmonės savo buityje naudojo vilną, nes ji ne tik puikiai šildo, bet ir turi gydomųjų, tonizuojančių savybių. Šiais laikais vilna naudojama kur kas plačiau: įvairiems aksesuarams, žaislams, namų interjero detalėms, drabužiams ir kt. Tačiau šį kartą nutarėme nusivelti pirties kepures.

Vėlimo eigos metu vilnos pluoštas sukimba tarpusavyje, tokiu būdu gimsta nuostabūs meno kūriniai. Edukacijos metu dalyvėms buvo pateikiama trumpa teorinė medžiaga, pristatomas vilnos vėlimo amatas, jo ištakos, istorija, panaudojimo galimybės. Pateikiami įdomūs faktai apie vilną. Vėliau, į „Moterų klubo“ susitikimą atėjusios moterys buvo supažindintos su gamybos procesui reikalingomis priemonėmis, demonstruojama vėlimo technika. Visoms į vilnos vėlimo edukaciją atkeliavusioms moterims buvo padalintos visos reikalingos priemonės: vilna, poroloniniai kepurių lekalai, dekoravimui skirti siūlai, kt. specialios dekoracijos priemonės ir, žinoma, muilas.

Susitikimo tikslas – supažindinti ir skatinti domėjimąsi lietuvių senuoju amatu – vilnos vėlimu, siekiant jį išsaugoti bei perduoti įgytą patirtį ir žinias ateities kartoms.

Iš susitikimo visos moterys iškeliavo maloniai pavargusios, šauniai pasportavusios ir nekantraudamos išbandyti savo rankomis nuveltas pirties kepures pagal paskirtį.

Kristina Serapinienė,

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja